motinytė

motina 1. moteris savo vaikams

augyvė

mama Buvo šilta ir gera kaip vaikystėje mamos glėbyje. Žt)

mamelė Ogi mamelė liepė, pilna burna ėmė pasakoti ji. Gv)

mamutė Tik žūklėje ir gali Elzė paboti pati savimi tokia, kokią ja mamutė pagimdė ir užaugino. Gv)

mamytė Ten tikrai nei tėvelis, nei mamytė neužtars. Ml)

moma 0 moma su ražu supykus mušė per ausį. M)

momelė

motinikė Tėvui mirus, ir motinikė ėmė kažin ko silpnėti. Ipks)

motinytė O Jėzus, motinyte — juk jis jos vos tik nepabučiavo! J)

motinėlė Turbūt dar ledynmečiu motinėlė gamta lygutėliame kaip stalas užlajų paviršiuje išarė giliausią vagą, o šalimais dar gilesnę duobę išrausė. Gv)

motulė Kitas, gal jaunas dieneles prisiminęs, motulę ar tėviškėlę, pasikelti, atsistoti nebepajėgdamas, ėmė ropoti, šliaužti per kiemą. Dm)

motutė Ir taip dažnai jam nuo motutės tenka, kad vėluojasi, o čia ir valgyti norisi. Ul)

motušė Vadinasi, motušė jį sutiktuvėms iškepė. Slk)

motužė

močia Ją apima piktas džiaugsmas kaipgi ji gali už tokio tekėt, kur jos močios akys? Kva)

močiutė Motinos dantenos gijo labai lėtai, lūpos sukrito, ji visai išblyško ir pasidarė panaši į kaimynų močiutę Oną. Žt)

2. bičių šeimoje

bitinėlis Mat... o man vienam aviliui bitinėlis reikalingas J)

bičių karalienė